"Kurkite... Tegul kūryba būna jūsų religija ir jūs daugiau niekada nepasiklysite. Kuo daugiau jūs kursite, tuo stipriau jūs augsite viduje. Ir atvirkščiai: kuo labiau jūs augsite viduje, tuo daugiau jūs kursite...
Kuo labiau jūs tampate dieviškais, tuo kūrybiškesni esate... Visos pasaulio religijos Dievą vadina Kūrėju... Aš nežinau, ar Dievas yra Kūrėjas, ar ne, bet žinau vieną dalyką: kuo kūrybiškesni jūs tampate, tuo labiau esate panašūs į Dievą. Kai jūsų kūrybiškumas pasiekia kulminaciją, kai visas gyvenimas tampa kūryba, tuomet jūs gyvenate Dieve. Jis turi būti Kūrėju, nes jam artimiausi yra žmonės, kurie gali būti kūrybiški...

​Dėmesys – labai apibendrintas apibūdinimas. Viskas, ką mes žinome yra tai, kad dėmesį galima valdyti ir nukreipti. Kas gi yra dėmesys savo esmėje? Akivaizdu, kad kalba eina ne vien apie galvos pasukimą į tą pusę, kur mus kviečia. Dėmesys gali būti išorinis – kai mes jį nukreipiame į objektus. Arba vidinis – mes galime stebėti savo mintis, jausmus, emocijas, pojūčius. Taigi laisvas dėmesys gali būti nukreiptas absoliučiai kurt tik mes norime. Apibūdinti dėmesį mes galime tik pagal tai, į ką jis nukreipiamas, - kas yra dėmesio centre, koks dėmesio intensyvumas ir koks pojūčių bei suvokimų kiekis. Ten, kur nukreipiama daugiau dėmesio, - pojūčių ir suvokimų gausa žymiai didesnė. Pavyzdžiui, galima taip susikoncentruoti į pojūčius kairėje kojoje, kad visas likęs pasaulis dingsta iš suvokimo lauko. Dėmesį galima nukreipti į problemas arba į jų sprendimus ir t.t.