 "Kurkite... Tegul kūryba būna jūsų religija ir jūs daugiau niekada nepasiklysite. Kuo daugiau jūs kursite, tuo stipriau jūs augsite viduje. Ir atvirkščiai: kuo labiau jūs augsite viduje, tuo daugiau jūs kursite...
Kuo labiau jūs tampate dieviškais, tuo kūrybiškesni esate... Visos pasaulio religijos Dievą vadina Kūrėju... Aš nežinau, ar Dievas yra Kūrėjas, ar ne, bet žinau vieną dalyką: kuo kūrybiškesni jūs tampate, tuo labiau esate panašūs į Dievą. Kai jūsų kūrybiškumas pasiekia kulminaciją, kai visas gyvenimas tampa kūryba, tuomet jūs gyvenate Dieve. Jis turi būti Kūrėju, nes jam artimiausi yra žmonės, kurie gali būti kūrybiški...
0 Comments
 Dėmesys – labai apibendrintas apibūdinimas. Viskas, ką mes žinome yra tai, kad dėmesį galima valdyti ir nukreipti. Kas gi yra dėmesys savo esmėje? Akivaizdu, kad kalba eina ne vien apie galvos pasukimą į tą pusę, kur mus kviečia. Dėmesys gali būti išorinis – kai mes jį nukreipiame į objektus. Arba vidinis – mes galime stebėti savo mintis, jausmus, emocijas, pojūčius. Taigi laisvas dėmesys gali būti nukreiptas absoliučiai kurt tik mes norime. Apibūdinti dėmesį mes galime tik pagal tai, į ką jis nukreipiamas, - kas yra dėmesio centre, koks dėmesio intensyvumas ir koks pojūčių bei suvokimų kiekis. Ten, kur nukreipiama daugiau dėmesio, - pojūčių ir suvokimų gausa žymiai didesnė. Pavyzdžiui, galima taip susikoncentruoti į pojūčius kairėje kojoje, kad visas likęs pasaulis dingsta iš suvokimo lauko. Dėmesį galima nukreipti į problemas arba į jų sprendimus ir t.t.  „Jei pažvelgti giliai, svarbiausia mūsų paskirtis yra – gyventi. Geriausia, aišku, nuoširdžiai ir sąžiningai įsiklausant į savo vidų. Arba taip, kaip gaunasi. Juokingiausia kad kaip begyventum, ką beveiktum – viskas, absoliučiai viskas, bus reikalinga Gyvenimui, Visatai, Dievui, kitiems žmonėms. Gyvenimui labai reikalingas kiekvienas - pilkas, nedrąsus ir nepastebimas žmogelis ar stoties valkata, lygiai taip pat, kaip Napoleonas, Hitleris, motina Teresė ar Nikas Vujičičius. Kiekvienas žmogus keičia kitų žmonių gyvenimus ir padeda pasauliui. Pasauliui reikalingas kiekvienas žmogus toks, koks jis yra. Eisi viena kryptimi – pasaulis (kaimynai, artimieji, draugai, kolegos) sužinos ką reiškia rinktis „lengviausius kelius“. Eisi kita kryptimi – pasaulis sužinos ką reiškia „pakovoti už save“. Surizikuosi, pasirinksi dar kitą kelią – pasaulis sužinos, ką reiškia „pasitikėti Dievu, sekti širdies balsą“. Ir atkreipk dėmesį - tau nereikia specialiai kažką daryti. VIEN SAVO EGZISTAVIMU TU JAU PADEDI GYVENIMUI! Gyvenimas tiesiog laukia, kokią istoriją tu įpinsi į pasaulio audinį. Jam nesvarbu kokia tai bus istorija, jam svarbu kad ši istorija įvyktų."
~ Olga Romulus Protu priimta vadinti tą sąmonės dalį, kuri pastoviai yra užimta vidinių vaizdelių dauginimu. Pastabūs žmonės seniai pastebėjo šį efektą ir siūlė koncentruotis būtent į jo nuraminimą. Tačiau padaryti tai nėra lengva. Akivaizdu, kad pagrindinių proto temų yra ne taip daug. Dažniausiai jis yra įsitraukęs į biologinių užduočių sprendimą: maitinimąsi, dauginimąsi, saugumą, svarbą. Atrodo, kad pastebėjus mąstymo universalumą ir automatizmą, tampa aišku, kad pas visus tas pats. Atrodo, šiek tiek apie tai pamąsčius gali išsivaduoti ir gyventi laisvai.
 "Kiekviena patirtis tam tikra prasme yra šviežia ir kiekvienu mūsų gyvenimo momentu mes patiriame kažką naujo ir netikėto. Kai jūs nesipriešinate patirčiai ir neduodate jai pavadinimo, kuris remiasi į praeities atsiminimą, konfliktas tarp „manęs“ ir realybės išnyksta. Šis konfliktas nuolatos griauna mus iš vidaus, nes mūsų gyvenimas – viena didelė pastanga pasipriešinti realybei, kurioje mes gyvename ir kuri yra nepažini iki to momento, kai atsiranda." ~ Ramesh Balsekar  „Pasaulis egzistuoja tik dėl Grožio, jis neturi kitų prasmių. Surask savo Grožį. Jei kažkas tave įkvepia - tai jis! Jei tu pravirkai išgirdus kažkokią dainą – tai tavo Grožis atliepė muzikai. Nėra geresnės praktikos, nei išgyventi Grožį. Jis suteiks tau naują rolę – būti savimi. Tu tiesiog pamiršai nusipurtyti dulkes nuo savęs. Idėjų ir įsitikinimų apie save dulkes. Pabandyk būtent dabar. Ne vėliau, bet būtent dabar, užduok sau klausimą: „Kokia jėga teka manyje?“, „Ar tai esu aš?. Paliesk šią jėgą savo jausmais. Ką jauti? Ar ji atliepia? Ar ji atsakydama prisilietė prie tavęs? Pažvelk į tikrąjį save, išvysk kas tu iš tiesų esi!“ ~Tolkun © Egle Stripeikiene 2017 60x60 cm, akrilas, drobė  „Dievas - tai tavo vidinis balsas. Tau nereikia jokio kito dvasininko, Tau nereikia kitų mokymų apie Tavo vidinį gyvenimą. Tu turi padaryti tik vieną dalyką - pažvelgti giliai į save tam, kad išgirstum šį ramų vidinį balsą. Kai tik jį išgirsi, kai tik suprasi kaip jo klausytis, visas Tavo gyvenimas pasikeis. Tuomet, ką bedarytum, viską padarysi teisingai. Žinojimas yra dorybė, tačiau žinojimas, nėra informacija. Tai yra intuityvus suvokimas ir vidinis matymas. Nes žmogus, įsiklausantis į savo sielos centrą visada yra tiesoje, jis tiesiog negali būti kitoks. Tai neišvengiama. Įsiklausius į savo esmę, nebegali jai priešintis. Aš neketinu mokyti Tavęs disciplinos, aš tik noriu paskatinti Tave įsiklausyti į savo širdį, įsiklausyti į sielos centrą. Tačiau šis ketinimas taip pat turi ateiti iš vidaus, o ne būti primestas iš išorės...“ ~ Autorius nežinomas  "Tu visomis išgalėmis vengi negatyvo, ir taip pat aistringai bandai kultivuoti pozityvą. Šios varžybos tave verčia būti nuolatos įsitempusiu ir nelaimingu. Patyrinėk abu polius, kaip dvi dualaus proto idėjas, kurios yra priešpastatomos viena kitai ir tu pajusi ramybę bei atsipalaidavimą. Viskame teka tas pats Gyvenimas, kuris yra nedalomas". ~ Tulkut  Pasirinkimas yra, o pasirinkimo laisvės nėra, - galvojo Alisa, stovėdama prieš įėjimą į triušio urvą. Ji žinojo, kad nežiūrint daugelio pasirinkimo variantų, dabar vis tiek žengs į nežinią, todėl prieš tai buvusiais žingsniais atvedė save čia. Mes pasirenkame gerokai anksčiau nei prieiname kryžkelę, - mąstė ji, ir priėję pasirinkimo tašką, galime pasirinkti tik tai, kas jau apspręsta prieš tai padarytais pasirinkimais. Ir būtent todėl pasirinkimo nėra. ~ Lewis Carrol „Alisa Stebuklų šalyje“  Prisiminkite: tam, kad pažadinti menininką savyje, pradžioje mes turime priimti prasto menininko rolę. Leiskite sau būti naujoku. Sutinkant būti prastu menininku, jūs gaunate šansą tiesiog būti menininku, o bėgant laikui, gal net ir labai geru menininku.
Kai aš sakau tai savo mokiniams, iš karto patiriu griežtą gynybinę reakciją: "O žinote, kiek man bus metų, kai aš išmoksiu tikrai gerai groti fortepijonu, vaidinti scenoje, tapyti puikius paveikslus, rašyti pjeses? Žinau. Lygiai tiek, kiek jums bus, jei nieko neišmoksite. ~Džulija Kameron Iliustracijos autorius nežinomas |
AutorėČia rasite mano gyvenimo detalių mozaiką: darbo ir kūrybos akimirkas, kūrinius, įkvepiančias mintis, rekomendacijas, nuotraukas, straipsnius ir visa kita, kuo aš GYVENU Archyvas
August 2018
Kategorijos
All
|
RSS Feed
