DĖMESYS - VISKAS KĄ GALIMA IŠ JŪSŲ PAVOGTI

Protu priimta vadinti tą sąmonės dalį, kuri pastoviai yra užimta vidinių vaizdelių dauginimu. Pastabūs žmonės seniai pastebėjo šį efektą ir siūlė koncentruotis būtent į jo nuraminimą. Tačiau padaryti tai nėra lengva. Akivaizdu, kad pagrindinių proto temų yra ne taip daug. Dažniausiai jis yra įsitraukęs į biologinių užduočių sprendimą: maitinimąsi, dauginimąsi, saugumą, svarbą. Atrodo, kad pastebėjus mąstymo universalumą ir automatizmą, tampa aišku, kad pas visus tas pats. Atrodo, šiek tiek apie tai pamąsčius gali išsivaduoti ir gyventi laisvai.

​Tačiau, kai tik tai tampa tavo istorija, apauga gyvomis detalėmis, nes remiasi į individualią atmintį ir gyvenimo realijas. Dar pridėjus antrinį įsitraukimą – reakcijas į tai kas vyksta, įvykius, konfliktus, planavimą, malonumus, problemų sprendimus – nejučia kiekvienas hologramos dalyvis išsiplečia iki begalybės. Jis pradeda ryškiai žibėti kitų protuose, reikalauti su dėmesio, iššaukia masę veiksmų, kurių didžioji dalis yra visai nebūtini. Na, tikriausiai jūs jau pastebėjote tai savyje. Dar mus stipriai veikia stimuliacija perpildyta aplinka, mūsų chaotiškų veiksmų pasekmės, aplinkinių veiksmai. Jie taip pat nuo vaikystės pajungti į proto „ekraną“ ir tik galvoja kad adekvačiai suvokia išorinę realybę.

Trumpai tariant, mes visada turime dideles atsargas temų, apie ką reikia pasvajoti ar pagalvoti. Atrodo neįmanoma paimti ir va taip paprastai atsiplėšti nuo šių vidinių filmukų. Net mintis tokia neateina. Padėtis aiški. Pats šiuos atspindžius kuriantis ir projektuojantis protas abejoti savo kūryba nėra linkęs. Jam atrodo, kad tai yra akių užmerkimas – nežiūrėjimas į tai, kas vyksta aplinkui. Savisaugos instinktas neleis kad įvyktų toks atsijungimas nuo realybės. Tai ir yra bėda.

„Nieko nelaukite iš proto. Stebėkite jį taip, kaip stebėtumėte vagį – jūs turite neleisti jam apvogti jūsų“ – sakė Nisargadatta Maharaj.
Akivaizdu, kad „gaudyti“ ar „stebėti“ reikia iliuzionistą. Viskas, ką jis gali pavogti – JŪSŲ DĖMESYS. Na, arba gyvenimas, jei sutiksite, kad gyvenimas, praleistas lekiant paskui nematerialų fantomą bus praleistas tuščiai.

Ramana Maharshi protą pavadino medžiu ir sakė, kad nėra prasmės nukirtinėti nuo jo atskiras šakeles, nes jos vėl ataugs. Visos meditacijos ir susilaikymai - prievartiniu būdu sustabdo protą, leidžia neprisileisti tam tikrų minčių tik ribotam laikui, kol jūs esate budrus. Vėliau visas proto turinys jus vėl užgrius su nauja jėga. Jis siūlė rasti šaknį ir dirbti būtent su ja. O proto šaknis - tai ta esminė „Aš – mintis“.

Atkreipkite dėmesį, kad visa proto erdvė, su visais jos vingiais, jums įdomi ir veikia jus tik kol jūs laikotės įsitikinimo, kad viskas ten yra apie jus. Pripažinus, kad tas „Jūs“, apie kurį kuriami visi planai ir svajos – tokia pat eilinė mintis (o kuo ji dar galėtų būti?), joks protas jūsų dėmesio daugiau nevogs.

LAIKYKITĖS BŪTIES JAUSMO, kad jūs esate. Tuomet daug lengviau atpažinsite mintis kaip mintis, o joms atsiradus tiesiog susilaikysite nuo pasinėrimo į jas (visai panaikinti jų neįmanoma). Jei jums pavyks jas stebėti kurį laiką, prigimtinė laisvė pradės reikštis pati savaime. Taip tikslas tampa praktika, o praktika veda prie tikslo.
​
Maksimas Samsonovas