KAI MOTERIAI BLOGAI

​"Kai moteriai blogai, kai ji jaučiasi kvaila, pasimetusi, sužeista ar be jėgų, ji eina pas mamą. Jei motina pasirengusi duoti jai savo meilės pieno – priimti, neteisti, glostyti galvą ir drauge su ja verkti, o po to, paėmus veidą į delnus, tiesiog pabūti šalia, tuomet moteris išgyja. Ji prisipildo tuo kas svarbiausia, tampa pasiruošusi gyventi toliau, siekti ir kovoti. 

Kai motina negali tai duoti, moteris eina pas seserį, draugę, senelę ar tetą – pas artimą giminės žmogų. Ji nepagirdys pienu, kaip mama, bet gali pagirdyti arbata, pamaitinti medumi ir paprasčiausiai išklausyti, arba tiesiog pasakyti: aš esu šalia, aš priimu tave, net jei nesuprantu.
Jei ir tai yra neįmanoma, tuomet moteris eina pas kitas moteris, ir iš jų laukia ne pieno ar arbatos, ne šiltų rankų ant savo žandų, ir ne visiško priėmimo, bet pagarbos ir pagalbos. Kad ją, „delfiniškai“ pastumtų į orą savo mielu santykiu, o ne „rykliškai“ suvalgytų, todėl, kad ji silpna.
​
Kai pas tave ateina moteris, kuri jaučiasi kvaila, pasimetusi, sužeista, kai ji apimta skausmo traukulių ar yra padengta ledu, tiesiog ištiesk ranką, tiesiog nusišypsok, tiesiog prisimink, kad tu tokia pat moteris." ~ Mirta Groffman

Iliustracija Claudia Tremblay